Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

panoviu muziejus
Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Panovių kaime, privačiose patalpose, jau penkerius metus gyvuoja šio krašto istoriją menantis muziejus. Atsiradęs, kaip kalba jo įkūrėja, buvusi kaimo kultūros namų darbuotoja T.Durstinienė, visiškai atsitiktinai. Tačiau per tą laiką jau sukaupęs per 150 įvairių eksponatų. Iš prigimties kukli, neieškanti savajam visuomeniniam darbui viešumos, moteris istorijos saugojimo prasme nudirbusi dar daugiau: ji noriai ant stalo dėliojo segtuvus, kuriuose sukaupta viskas – nuo Panovių krašte kadaise buvusių populiarių valgių iki žinomų žmonių. Ir visa tai moteris daro savo malonumui, kitų kartui atminimui. Iš idėjos.

Penkeri metai – tiek metų šiemet paminėjo Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Panovių kaime įkurtas vietinis muziejėlis. „Rengėmės kaimo moterų vakaronei, keletą senovės buities rakandų panaudojome dekoracijoms. Tuomet ir šovė į galvą mintis: o ką, jei pabandyčiau įkurti vietinį muziejėlį?“- prisiminė muziejėlio atsiradimo istoriją jo įkūrėja Teresė Durstinienė.

Moteris anksčiau dirbo Panovių kultūros namuose, tad prie įvairių daiktų, taip pat ir istorinių, ranką pridėdavo kone kasdien. Jos užfiksuotuose prisiminimuose yra toks įrašas: „Rengiantis pensininkų ir neįgaliųjų vakaronei, 2003 metų vasarą atsirado pirmieji būsimo muziejaus eksponatai. Tai buvo verpimo ratelis, pintinė, kultuvė, kočėlas, staltiesė, rankšluostis, bačka. Tai buvo pradžia, kuri ir paskatino rinkti įvairias senienas“. Daugiausia eksponatų kuriamam muziejėliui paaukojo Panovių, Jundilų, Kasiukėnų kaimų žmonės.

Šiuo metu muziejuje jau yra per 150 įvairių eksponatų. Juos per penketą metų pamatė daugybė įvairaus amžiaus, profesijų ir socialinių sluoksnių žmonių. Specialios lankytojų statistikos T.Durstinienė neveda, tačiau tikino: kone kasdien kas nors ateina, pasižiūri, pabendrauja su muziejaus įkūrėja. T.Durstinienė nepretenduoja į rimtos muziejininkės statusą. Jos muziejėlis – neoficialus, neregistruotas jokiuose registruose. T.Durstinienė neveda ir kažkokios ypatingos muziejėlio eksponatų apskaitos, tačiau viskas, kas tik kada nors kieno nors dovanota Panovių muziejui, kruopščiai surašyta T.Durstinienės ranka.

Moteris slapčia tikisi, kad kada nors Panovių buities muziejėlis gal sudomins ir Zanavykų krašto muziejų, gal jis įgaus kokį nors pusiau oficialų statusą. Tačiau šios mintys, dievagojosi moteris, tikrai nesusijusios su kokių nors lėšų gavimo tikimybe. „Aš esu „seno raugo“ žmogus. Pripratusi daryti tai, kas smagu man pačiai, kas naudinga mano krašto žmonėms. Ir tikrai niekuomet negalvoju apie kokią nors savo veiklos naudą“,- atviravo T.Durstinienė.

Moteris sutinka, kad didelė dabartinės visuomenės žmonių dalis pirmiausia žiūri naudos. Taip jau lemia laikmetis. T.Durstinienė, kaip ir jos bendraamžės ar bendramintės, „anais“ laikais dirbdavo nemažai visuomeninio darbo. Tad tokia veikla – muziejėlio įkūrimas ir jo puoselėjimas – jai yra tarsi savaime suprantamas dalykas. „Žinote, ateina mokinukai, darželinukai. Jie domisi eksponatais. Netgi juokinga, kad kartais vaikai nežino, kaip vadinasi ir kam skirtas koks nors muziejėlio eksponatas. Vadinasi, muziejėlis duoda naudą: pamatęs ir sužinojęs kas yra konkretus daiktas, vaikas ir ateity žinos, kaip dirbo jo seneliai, proseneliai“,- dalinosi mintimis T.Durstinienė.

Visiškai nesureikšmindama savosios veiklos, T.Durstinienė viliaisi: jos pradėtas darbas turės tąsą. Puoselėjant muziejėlį, jai aktyviai talkina dukra Ingrida Rindzevičienė, užsiimanti dar ir su jaunaisiais Šaulių sąjungos nariais, panoviečiais vaikais. T.Durstinienė sutinka: nūdiena pamažu mažina žmonių kaime; moteris mano, kad ilgainiui ne tik Panoviai, bet ir didžioji dalis kitų atokesnių kaimų, taps tik atvažiuojančių poilsiautojų gyvenamomis vietovėmis. „Tačiau tai nereiškia, kad tai, ką darau aš, ką daro kiti, panašia veikla užsiimantys, yra nenaudinga. Manau atvirkščiai. Žvelgdama į kurį nors iš eksponatų, aš žinau jo istoriją; žinau, koks žmogus su konkrečiu daiktu dirbo, kokia to žmogaus reikšmė buvo mūsų krašte, kokį jis pėdsaką paliko. Pirmiausia, tai įdomu, be to, neleidžia užmiršti praeities gyvenimo“,- kalbėjo T.Durstinienė.

Muziejėlis įsikūręs privačiose patalpose, esančiose senajame Panovių kultūros namų pastate. Eksponatus muziejėliui nešė įvairūs žmonės. T.Durstinienei itin smagu, kad po vieną kitą daiktelį muziejėliui atnešė net ir tie žmonės, kuriuos „normalioji“ visuomenės dalis laiko ne itin vertingais žmonėmis, dėl žalingų potraukių nevertinančiais gyvenimo. Muziejėlyje yra įvairių eksponatų, kai kurie jų drąsiai suskaičiavę jau ir 100 metų. Ekspozicijoje – nuo elementarių „anų laikų“ šienpjovių įrankių iki kūdikių lopšio ar siuvėjos įrankių.

Be muziejaus ekspozicijos, T.Durstinienė savo noru yra surinkusi daugybę įvairaus pobūdžio aplankų. Kuriuose – istoriškai vertinga medžiaga apie Panovių krašto žmonių praeitį. Aplankuose – asmenybių istorijų aprašymai; senesniosios kartos panoviečių gamintų tradicinių valgių receptai; lankytinų Panovių krašto vietų aprašai. Ir daugybė kitos įdomios informacijos. T.Durstinienė slapčia pamąsto ir apie kokio nors rimtesnio leidinuko apie Panovius leidybą. Tačiau supranta: tam reikėtų ne tik daug darbo, bet ir lėšų. Kurių, bent jau šiai dienai, niekas per daug neturi.

T.Durstinienė tikino: Panovių krašto buities muziejaus durys atviros visomis darbo dienomis. Apžiūrėti jį galimybes nebūtų ir laisvadieniais, tereikėtų tik suderinti su T.Durstiniene apsilankymo datą ir laiką.

Informacijos šaltinis: „manorajonas.lt“

 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti